Elektrėnuose įsikūrusi suvalkietė matuoja žemę visoje Lietuvoje

Vaikystėje svajojusi tapti buhaltere dėl galimybės dirbti iš namų, šiandien Dovilė  –  žemėtvarkos paslaugas teikiančios įmonės vadovė, laisvalaikiu mėgstanti važinėti motociklu po visą šalį. Gimusi Marijampolėje, studijavusi Kaune, galiausiai įsikūrė Elektrėnuose.

28-erių merginai optimizmo netrūksta. „Nebūna blogo oro  –  būna tik bloga apranga“,  –  sako jau pusantrų metų individualiai įmonei „D.J. Geo“ vadovaujanti Dovilė. Neslepia ji ir to, kad atvykusi į matavimus ne kartą sulaukė klausimo: „O kur matininkas?“. Pasinaudojusi Užimtumo tarnybos savarankiško užimtumo rėmimo priemone ir įsteigusi įmonę, ji visgi pripažįsta, kad ši profesija daugeliui atrodo labai vyriška.

Kurti verslą –  rimtas iššūkis, o kelias iki idėjos realizavimo buvo ilgas. „Teko susidurti su kliūtimis, nes procesai vyko Covid-19 pandemijos metu. Net banko sąskaitą atsidaryti nebuvo lengva, kai visi susitikimai turėjo būti derinami iš anksto“,  –  sakė pašnekovė, pridurdama, kad tuomet visada sulaukdavusi palaikymo iš šeimos. Dovilė vienintelė nusprendė dirbti Lietuvoje  –  brolis ir sesuo ateitį kuria užsienyje.

Šioje srityje ji atsirado atsitiktinai  –  norėjo studijuoti buhalterinę apskaitą, bet nesurinko pakankamo balų kiekio. Žemėtvarkininko profesija buvo nežinoma, bet nuo pirmųjų kursų mokslai sekėsi. Pasikeitė nuomonė ir apie darbo pobūdį  –  nebebuvo minčių dirbti iš ofiso. Pirmosios praktikos metu darbdaviui patiko jos požiūris, įžvelgė joje daug potencialo ir pasiūlė dirbti, nors tuo metu Dovilė dar buvo studentė. „Daug patirties, bet mažai realių matavimų“,  –  sakė ji, vėliau karjerą tęsusi ten, kur viską darydavo pati. Tai paskatino ryžtis savarankiško verslo kūrimui.

„Matavimai  –  tik 20 proc. darbo. Visa kita  –  dokumentacija, brėžiniai kompiuteryje. Gal todėl ir daugėja žemėtvarkininkių moterų“,  –  šypsosi pašnekovė. Kartais pasitaiko ir nesutarimų tarp kaimynų, tenka paruošti dokumentus byloms teismuose. Dovilė sako, kad visus duomenis turės saugoti iki gyvenimo pabaigos, kad prireikus galėtų apginti savo poziciją ir po keliasdešimties metų vyksiančiame teisme.

Labiausiai jaunąją žemėtvarkininkę žavi kelionės po visą Lietuvą, susitikimai su klientais. Žinoma, buvo ir tokių atvejų, kai kaimynai žadėjo ir policiją kviesti: „Tada tenka išnaudoti komunikacinius gebėjimus ir ieškoti kompromisų“,  –  sako Dovilė, pabrėždama, kad ši profesija žavi savo universalumu.

Bet jaunoji verslininkė stengiasi ir kelis kartus per metus atostogauti užsienyje. „Žinoma, nešiojamojo kompiuterio namie nepalieku. Draugės seniai diagnozavo darboholizmą, bet tokia jau esu“,  –  juokiasi ji. Dovilė jau įprato planuoti ne tik darbą, bet ir asmeninį gyvenimą. „Šiuo metu svarbiausia, kad verslas būtų stabilus ir pelningas. Vėliau jau galvosime apie vaikus“,  –  sako ji, prasitardama, kad šiais metais pagaliau po 9 metų draugystės susituoks su širdies draugu. Jis  –  karininkas, taip pat baigęs žemėtvarkos studijas, todėl ateities planuose  –  ir šeimos verslas.