Neįgaliojo vežimėlis vilniečiui netrukdo kilti karjeros laiptais

Prieš pusantrų metų Rimas Bogdanovič sulaukė ypatingos Kalėdų dovanos – galimybės dirbti. Užimtumo tarnybos pasiūlymas tada tapo sėkmingos karjeros pradžia. Dabar vyriškis džiaugiasi paaukštinimu ir žino, kad dar daugiau karjeros galimybių susikurs pats.

Rimo nesustabdė prieš kelerius metus patirta nelaimė, po kurios jis nebegali vaikščioti. Ilgą laiką dirbęs statybose užsienyje, Lietuvoje jis niekada nebuvo įsidarbinęs. Kritimas nuo pastolių ir nustatytas 15 proc. dalyvumo lygis tapo lūžiu – socialinės garantijos neužtikrino oraus gyvenimo, o noras judėti pirmyn neleido pasiduoti.

„Viskas apsivertė aukštyn kojomis, bet nauja pradžia priklauso nuo charakterio. Mane atgal į aktyvų gyvenimą grąžino sportas ir geri žmonės. Gaila, kad kiti pažįstamieji nepasinaudojo galimybe ir pasirinko žalingus įpročius“, – pasakojo Rimas. 2022 metais jis išsilaikė vairuotojo pažymėjimą, o tai dar labiau paskatino aktyviai ieškoti darbo.

Pirmasis pasiūlymas visiškai nesiderino su ankstesne patirtimi – reikėjo pakuoti šakutes. Rimas sutiko, tačiau dar prieš pradedant darbus sulaukė skambučio iš darbdavio. Žinia buvo skaudi – įdarbinti jo negali, nes pagalbinės patalpos nepritaikytos žmogui su neįgaliojo vežimėliu.

Ši patirtis trumpam pristabdė, bet kartu privertė permąstyti darbo prasmę. Rimas kreipėsi į Užimtumo tarnybą ir sulaukė pasiūlymo dirbti vaizdo kamerų stebėtoju. Atrankoje jaudulio netrūko – teko konkuruoti su 4, anot jo, sveikais kandidatais.

Lemtingo skambučio Rimas sulaukė parduotuvėje, kai ruošėsi Kūčioms: „Pradėjau garsiai kalbėti, dėkoti ir pripažinau – tai geriausia mano gyvenimo Kalėdų dovana.“

Rimas greitai įsiliejo į naują darbą, ėmė gilintis į projektus ir net integruoti dirbtinio intelekto sprendimus kasdienėje veikloje. Jis pasirinko naktines pamainas, kad dieną galėtų užsiimti kitomis veiklomis. Net po darbo jį dažnai galima rasti prie kompiuterio – ateityje planuoja kurti interneto svetaines ne tik sau, bet ir kitiems.

„Senelis nuo vaikystės mokė disciplinos. Jei dirbu – atiduodu save visu šimtu ir dar daugiau. Jei reikia, padedu kolegoms ir po darbo, nes gyvenime visko nutinka“, – sakė Rimas.

Tokį atsidavimą vadovai pastebėjo – po metų jis tapo vyriausiuoju vaizdo kamerų stebėjimo operatoriumi ir turi galimybių toliau kilti karjeros laiptais. Šalia to netrūko ir nemalonių patirčių. Vienas kolega metė darbą, nes jam nepatiko automobilių stovėjimo vieta – norėjo naudotis skirtąja žmonėms su negalia.

Rimui automobilis – daugiau nei transporto priemonė. Mėgstamiausia – „Audi“, kurios tikrai nepavyktų išlaikyti gyvenant vien iš valstybės finansinės paramos. O tatuiruotės, kuriomis jis puošia savo kūną, kainuoja mažiau – jas kuria geriausias draugas.