Renginiai Kaune padeda klientams greičiau grįžti į darbo rinką

Registruotas nedarbas mažėja, tačiau ilgalaikių ir vyresnių integracijos į darbo rinką problema Kaune išlieka. Gegužės 1 d. čia buvo registruota daugiau nei 18 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Nedarbas siekė 10 proc. ir buvo 0,5 proc. punkto didesnis nei visoje šalyje. Bet yra ir teigiamų pokyčių: sparčiai mažėjantis jaunimo nedarbas, didėjantis darbdavių pasitenkinimas teikiamomis paslaugomis ir sklandi ukrainiečių integracija į darbo rinką.

„Pandemijos metu negalėjome organizuoti gyvų atrankos renginių, į kuriuos kviečiame įvairių sektorių darbdavius ir darbo ieškančius asmenis. Prisiminėme šį tarpininkavimo modelį, kai į Kauną pradėjo plūsti Ukrainos karo pabėgėliai. Renginių rezultatai parodė, kad ir toliau skirsime didelį dėmesį tokio formato susitikimams“, – sakė Kauno miesto paslaugų darbdaviams vyr. specialistė Irma Zamalienė.

Šiais metais buvo organizuoti 38 susitikimai su Kauno miesto darbdaviais, kuriuose dalyvavo 171 darbo ieškantis asmuo. Po jų įmonės įdarbino 55 asmenis. Susitikimai vyko tiesiogiai darbo vietoje ir Užimtumo tarnybos patalpose.

I. Zamalienė teigė, kad toks bendradarbiavimas padeda grįžti į rinką net tiems klientams, kuriems trūksta socialinių įgūdžių: „Per pastaruosius metus išryškėjo nauja tendencija – ilgą laiką darbo nerandantys žmonės susiduria su motyvacijos ar įgūdžių trūkumu savarankiškai ieškodami darbo. Pakviesti atvykti į susitikimą, jie tiesiogiai bendrauja su darbdaviu ir pasijaučia reikalingi. Tai – puiki priemonė ilgalaikio nedarbo mažinimui. Darbdaviai taip pat lengviau randa trūkstamos darbo jėgos. Taip galime kurti didesnį pasitikėjimą Užimtumo tarnyba, nes atliekame pagrindinio tarpininko vaidmenį šalies darbo rinkoje“.

Kaune sparčiai didėja ir jaunimo užimtumas. Šiuo metu darbo ieško 3,9 tūkst. jaunuolių iki 29 metų. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu jų buvo beveik dukart daugiau – 7,5 tūkst.

„Jauni žmonės greičiau įsidarbina, bet greičiau ir vėl sugrįžta. Šiame amžiaus segmente labai trūksta tvaraus užimtumo. Bet jauni žmonės noriai dalyvauja profesinio mokymo programose. Jie stengiasi rinktis aukštą pridėtinę vertę kuriančias profesijas, kurios ir ateityje bus paklausios“, – komentavo Kauno jaunimo užimtumo skyriaus vyr. specialistė Milda Kaminskienė.

Prasidėjus karui Ukrainoje, Užimtumo tarnyboje Kaune užsiregistravo 1451 asmuo. Iš jų įsidarbino, pasirinko profesinį mokymą ar kitą užimtumo formą 772 asmenys. Šiuo metu dar apie 20-čiai asmenų ruošiami įdarbinimo dokumentai.

„Prie sėkmingų įdarbinimo ir integracijos į darbo rinką rezultatų prisidėjo ir pačių ukrainiečių entuziazmas. Jie norėjo kuo greičiau pradėti dirbti. Tai tik dar kartą įrodo kokia stipri yra ukrainiečių tauta, nes net tokios stiprios negandos gimtojoje šalyje nesumažina motyvacijos dirbti. Sėkmingam Ukrainos karo pabėgėlių integravimo procesui didelės reikšmės turėjo ir Kauno klientų aptarnavimo departamente įsidarbinusių trijų ukrainiečių empatiškas darbas bei nuolatinis bendravimas su tautiečiais“, – pasakojo departamento vyr. specialistė Indrė Skrickutė.

Nuo kovo 1 d. buvo suorganizuota 14 susitikimų Kauno miesto įmonėse, kurių metu Ukrainos karo pabėgėliams buvo pristatytos laisvos darbo vietos, po kurių įsidarbino 28. Per minėtą laikotarpį ukrainiečiai dalyvavo 9 kontaktų mugėse, į kurias buvo pakviestas 51 darbdavys iš įvairių sektorių. Jų metu 920 Ukrainos karo pabėgėlių susipažino su laisvomis darbo vietomis, pasikalbėjo su darbdaviais apie darbo pobūdį ir darbo sąlygas. Po šių susitikimų įsidarbino 206 darbo ieškantys Ukrainos karo pabėgėliai.