Subsidija ar įgalinimas? Žmonių, turinčių negalią, kelias į darbo rinką

Užimtumo tarnybos direktorės Ingos Balnanosienės pranešimas socialinės atsakomybės konferencijoje „Darbuotojas su negalia: (ne)norma 2025“.

„Ši konferencija – kiekvieno asmeninė atsakomybė. Pradėdami kalbėti apie socialiai pažeidžiamus žmones, pirmiausia, turime paklausti savęs: „Ką aš galiu padaryti, kad esantis šalia manęs jaustųsi geriau?“

Šiandien kviečiu visus susimąstyti apie visuomenėje nusistovėjusius mitus, apie kuriuos turime kalbėti ir diskutuoti. Gyvename šalyje, kuri turi būti atvira, prieinama ir lygiavertė mums visiems.

Vienas iš mitų – žmonės su negalia nenori dirbti. Savo komandoje turime ne vieną kolegą su negalia, kurie įneša daugiau įvairovės. O kuo jos daugiau, tuo mažiau pastebime kitokius.

Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad norinčių dirbti klientų su negalia skaičius išlieka stabilus. Žmonės vis drąsiau kreipiasi ir renkasi skirtingas paslaugas, paneigdami tokį mitą.

Šiandieninėje darbo rinkoje darbo ieškantys žmonės – su negalia ar be jos – susiduria su daugybe problemų. Daliai prireikia psichologinės pagalbos, reikia sustiprinti savivertę, ryškėja kvalifikacijos neatitiktis, trukdanti prisitaikyti prie darbdavių poreikių. Negalia nebėra pagrindinė problema.

Dar vienas mitas – žmones su negalia darbo rinkoje išlaiko tik subsidijos. Darbdaviai bijo jais pasitikėti ir įsivaizduoja kaip tam tikrą naštą. Galiu patikinti, kad savo darbą išmanantis darbuotojas yra pridėtinę vertę kuriantis kolega, jei suteiksime jam tinkamas darbo sąlygas ar pritaikysime darbo vietą.

Kartu noriu atkreipti dėmesį, kad įmonėms finansinė valstybės parama yra labai svarbi, nes didžioji dalis klientų su negalia įdarbinami su subsidijomis. Šios priemonės efektyvumas yra didelis, nes tik vienas iš 5 žmonių su negalia paramos laikotarpiu išeina iš darbo.

Stebėdami be valstybės paramos įsidarbinusiųjų skaičių, matome, kad iš 5,4 tūkst. žmonių su negalia, 3,4 tūkst. pradėjo dirbti aukštos ar vidutinės kvalifikacijos darbus. Kasmet tarp dirbančiųjų daugėja mokytojų padėjėjų, reklamos, rinkodaros ir pardavimo, IT specialistų ar inžinerijos technikų.

Mokymo įstaigos taip pat lanksčiai reaguoja ir vis daugiau programų pritaiko žmonėms su negalia. Vertinant baigusiųjų įsitvirtinimą darbo rinkoje stebimi teigiami rezultatai – daugiau nei 62 proc. jų dirba po 2 metų po mokslų baigimo.

Dar vienas mitas, kurį dažnai išgirstame – žmonėms su negalia reikalinga pagalba. Bet ji reikalinga visiems – studentams, vienišoms mamoms, vyresnio amžiaus žmonėms. Viskas priklauso nuo situacijos.

Užimtumo tarnyboje dirba beveik 200 atvejo vadybininkų, kurie padeda ir žmonėms su negalia. Įstaigos komanda nuolat mokosi, kaip atpažinti negalią ir bendrauti su tokiais klientais.

Vienas iš 6 žmonių pasaulyje turi negalią ir nei vienas iš mūsų nežinome, kada galime atsidurti tarp jų.