Ar darbo rinka atviresnė negalią turintiems žmonėms?

Užimtumo tarnybos direktorės Ingos Balnanosienės pranešimas socialinės atsakomybės konferencijoje „Darbuotojas su negalia: (ne)norma 2023“.

"Dėl didesnės žmonių su negalia integracijos į darbo rinką darome nemažai. Ne tik Užimtumo tarnyba, bet ir kitos institucijos.

Visgi žiūrėdami į skaičius, reikšmingų pokyčių nematome. Akivaizdu, kad dar ne viską padarėme, kad darbo rinka taptų atviresnė. Dirbančiųjų su negalia skaičius tolygiai mažėja: 2019 m. spalio 1 d. dirbo 46,4 tūkst., o tuo pačiu laikotarpiu šiemet – 42,8 tūkst. O Lietuvoje yra daugiau nei 220 tūkst. tokių žmonių, kuriuose slypi didžiulis potencialas. 

Stebėdami duomenis apie darbo ieškančius klientus su negalia taip pat galime sakyti, kad situacija išlieka stabiliai tokia pati. Nefiksuojame nei žymaus padidėjimo, nei sumažėjimo.

Nuo sausio 1 d. buvo panaikintos socialinės įmonės siekiant užtikrinti visiems Lietuvos žmonėms lygias galimybes dalyvauti atviroje darbo rinkoje. Iki šiol specialiai sukurtos įmonės vienijo darbuotojus tik dėl to, kad jie turi negalią. Buvo nuspręsta, kad žmogus turi rinktis darbo vietą pagal savo gebėjimus, o ne nustatytą darbingumo lygį. Baiminomės, kad išėję iš socialinių įmonių žmonės bus niekam nereikalingi, bet taip nenutiko.

Tačiau kodėl dirbančiųjų su negalia nedaugėja? Priežastys dažniausiai tokios pačios – nesvarbu, ar klientas su negalia, ar be jos: nepakankamas išsilavinimas, lūkesčių neatitikimas, daugiausiai darbo vietų yra didmiesčiuose, o darbo ieškančių žmonių – nutolusiuose regionuose.

Dabar galime džiaugtis, kad į pagalbą žmonėms su negalia susitelkė savivaldybės, gausus būrys socialinių partnerių. Taip visi kartu darome darbo rinką atviresnę. Visų pastangos prisideda prie reikšmingo tokių žmonių noro mokytis. Jie vis dažniau renkasi šį kelią, kad persikvalifikavę galėtų susirasti įdomų darbą.

Būtent parama mokymuisi lemia geriausius rezultatus. Net 65 proc. persikvalifikavusių žmonių lieka tose pačiose darbo vietose po 6 mėnesių. Po 12 – vis dar dirba 56 proc., o po 24 – 55 proc. Po suteiktos pagalbos žmonės su negalia išlieka atviroje darbo rinkoje ir tampa savarankiškais.

Profesinės reabilitacijos paslaugos neduoda tokių gerų rezultatų. Kartu su socialiniais partneriais sutariame, kad ši programa turi keistis iš esmės. Įprasto profesinio mokymo programų nauda yra gerokai didesnė, todėl mokymo įstaigos turėtų daugiau programų pritaikyti ir žmonėms su negalia, nepamiršdamos ir profesinės reabilitacijos. Jos kai kuriems klientams labai reikia.

Dar kartą priminsiu apie socialines įmones. Taip, jas panaikinus atleidimų šuolių buvo, bet jų ir neliko. Padėjo mūsų visų pagalba ir komunikacija, parodžiusi, kad atleisti žmonės su negalia yra laukiami ir kitose įmonėse. Daugiau nei pusė atleistų žmonių kreipėsi į Užimtumo tarnybą, iš jų pusė jau vėl integravosi į atvirą darbo rinką. Dalis pasiryžo persikvalifikuoti.

Socialiniai partneriai, dirbantys su negalią turinčiais žmonėmis, mus išmokė, kaip atpažinti negalią, kaip supažindinti darbdavius ir kaip apie tai papasakoti viešojo sektoriaus kolegas.

Nuo sausio 1 d. viešojo sektoriaus įstaigoje turės dirbti bent 5 proc. žmonių su negalia. Tad  kviečiame ateiti tiek darbo ieškančius, tiek kolegas iš kitų organizacijų –  padėsime užpildyti dokumentus, palydėsime į darbo konkursus. Tikime, kad visi gali dirbti šalia mūsų, jei tik juos pastebime ir padedame.