Artimuose planuose – neįgaliųjų integracija į atvirą darbo rinką

Neįgalus ir riboto darbingumo – lyg ir vienodą prasmę turinčios sąvokos, bet mūsų pasąmonėje jie formuoja  skirtingą supratimą. Apie tai kalbėjo ir šiandien vykstančioje socialinės atsakomybės konferencijoje „Darbuotojas su negalia: (ne)norma“ pakviesta dalyvauti Užimtumo tarnybos atstovė.

Spalio 1 d. Tarnyboje bedarbio statusu buvo registruota 10,4 tūkst. ribotą darbingumą turinčių žmonių. Tai – 4 tūkst. mažiau nei prieš metus ir 5,7 tūkst. mažiau, nei prieš dvejus metus. Dvigubai daugiau klientų įsitraukė į aktyvios darbo rinkos politikos priemones: profesinį mokymą, įdarbinimą subsidijuojant ir panašiai.

„Situacija gerėja, nes šiemet užimtumas suteiktas 8,7 tūkst. negalią turinčių žmonių. Tai beveik tiek pat, kiek jų šiemet registravosi Užimtumo tarnyboje. Sudėtingiausia, visgi, vyresniems – šiuo metu kas antras riboto darbingumo klientas yra sulaukęs 55-erių ir daugiau“, –  Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Vaida Kamandulienė.

Negalią turintis klientas dažniausiai ieško nekvalifikuoto darbo (56,3 proc.), nors turi profesinį pasirengimą (45,2 proc.). Beveik trečdalis – ilgalaikiai bedarbiai.

„Praėjusiais metais apklausėme neįgaliuosius ir nusistatėme tris tikslus: didinti jų motyvaciją, mažinti visuomenėje įsigalėjusius stereotipus ir užtikrinti kuo paprastesnį paslaugų prieinamumą. Su šia klientų grupe dirba atvejo vadybininkai, pasitelkdami socialinių partnerių pagalbą. Įvairiais komunikacijos kanalais kalbame apie sėkmės istorijas, konsultuojame darbdavius. O atnaujintoje interneto svetainėje informaciją pateikiame kuo paprasčiau“, – sakė V.Kamandulienė.

Apklausti neįgalieji mano, kad darbdaviai nenori jų įdarbinti, nes bus sunku užtikrinti toleranciją kolektyve. Taip pat nebus sukuriamos vienodos darbo sąlygos, taikomos kažkokios išlygos neįgaliam darbuotojui, darbo efektyvumas taip pat bus mažesnis. Anot Užimtumo tarnybos atstovės, dalis šių stereotipų egzistuoja atviroje darbo rinkoje: „Darbdaviai nenori užtikrinti lankstesnio darbo grafiko, mano, kad neįgalieji dažniau sirgs, o kartais tiesiog nežino, kaip pritaikyti jiems darbo vietą.“

Šiuo metu Užimtumo tarnyboje dirba daugiau nei 100 atvejo vadybininkų. Jie ne tik konsultuoja, padeda įsidarbinti, kartu su socialiniais partneriais šalina kliūtis užimtumui, bet ir teikia paslaugas darbdaviui. Jam gali būti teikiama lydimoji pagalba įdarbinus neįgalų žmogų. Specialistai padeda išspręsti bendravimo, darbo funkcijų išaiškinimo ir kitas problemas.

V.Kamandulienė renginyje taip pat pabrėžė pagrindinį Užimtumo tarnybos darbuotojų vaidmenį dirbant su neįgaliaisiais: „Svarbu nepamesti negalią turinčio žmogaus, identifikuoti jo poreikius ir pagal kompetenciją suteikti visą būtiną pagalbą.“