Atvejo vadybininkė iš Panevėžio: „Kiekvieno kliento pergalė atrodo skirtingai“

Jau beveik trejus metus Užimtumo tarnyboje dirbanti Panevėžio klientų aptarnavimo skyriaus atvejo vadybininkė Raminta Paškevičienė sako, kad visuomet norėjo čia dirbti. O sukaupusi daugiau patirties, įsitikino, kad ši pozicija ir iš arti matomos klientų pergalės ypač motyvuoja pačią nesustoti mokytis.

Atvejo vadybininkės teigimu, jos darbas įdomus tuo, jog tenka griauti įsisenėjusius stereotipus apie negalią ir padėti neįgaliesiems įveikti sunkumus, kuriuos sukėlė per gyvenimą patirta diskriminacija.

„Labai norisi tokiam klientui parodyti kelią, kad jis tikrai gali kažkuo užsiimti ir save realizuoti. Neapsakomai smagu, kai gali jam pagelbėti. Ypač, kai matai, kaip šie klientai moka džiaugtis tiek kiekviena nedidele savo pergale, tiek siūlomomis socialinių partnerių nemokamomis paslaugomis, kantriu bendravimu ar geru žodžiu“, – teigė atvejo vadybininkė R. Paškevičienė.

Ji prisiminė klientę, kuri stokojo motyvacijos, socializacijos ir nepasitikėjo savimi: „Pirmiausia, siuntėme ją pas mūsų socialinius partnerius, kur ji įsitraukė į įvairias veiklas. O geriau klientę pažinusi, pastebėjau, kokios ji geros širdies, linkusi rūpintis kitais, todėl drauge priėmėme sprendimą, kad ji pasirinktų individualios asmens sveikatos priežiūros specialisto mokymus. Galiausiai ji gavo individualios priežiūros darbuotojos poziciją net nepradėjusi šių mokymų, nes darbdaviai ėmėsi patys ją apmokyti, o šiuos mokymus leido baigti jai jau bedirbant. Toje pozicijoje ji ir šiandien tebedirba!”

Specialistė pripažįsta, kad su klientais drauge reikia nueiti ilgą kelią ir sugriauti daug barjerų, kad gimtų tokios jų sėkmės istorijos: „Dažnai mūsų pažintį jie pradeda būdami negatyvios nuotaikos, kalbėdami graudinasi, siūlomas paslaugas ne visuomet priima geranoriškai, o dažnas nepripažįsta savo problemų ir nenori jų spręsti. Tai trapios asmenybės. Todėl svarbu neprarasti kantrybės ir suprasti, kad kelias iki savęs pažinimo labai ilgas – užtrunka įtikinti, kad verta bent pabandyti kreiptis pagalbos.“

R.Paškevičienė atkreipė dėmesį, kad dirbant su žmonėmis, turinčiais negalią, svarbu sau patiems priminti tris dalykus: drauge su klientu pasiekti pergalę reikia laiko, ta pergalė gali būti sunkiai apčiuopiama, o ir pergalė pergalei nebus lygi – įsidarbinimas, veiklos pas socialinius partnerius ar mokymasis.

Nors sėkmės istorijų būta nemažai, dalis klientų papuola į užburtą ratą: įsidarbina, vėl netenka darbo ir vėl grįžta pas atvejo vadybininkus. Tačiau tokias situacijas panevėžietė vertina kaip neišvengiamą darbo proceso dalį: „Daug lemia aplinka, iš kurios ateina klientas. Todėl net ir visa jam suteikta pagalba gali neduoti teigiamo rezultato, jeigu jo pokyčiams nėra palaikymo.“

Susidūrus su tokiomis situacijomis, atvejo vadybininkės teigimu, pasitaiko ir emociškai sudėtingesnių momentų. Bet nenuleisti rankų jai padeda hobiai ir savęs tobulinimas: „Domiuosi psichologija, nes šios žinios praverčia darbe. Įkvėpta klientų atsiliepimų, baigiau apskaitos kursus, ėmiau mokytis anglų kalbos.“

O šiuo metu jos didžiausia svajonė ir brandinamas planas – magistro studijos, kuriose daugiausia dėmesio skiriama darbui su žmonėmis, turinčiais negalią.