Dapkūniškių ūkininkės darbotvarkėje – pavasario darbai ir senjorų priežiūra

Net sudėtingą situaciją galima išspręsti pasiryžus permainoms ir susiradus gerų pagalbininkų. Tuo neseniai įsitikino Molėtų rajono pakraštyje gyvenanti Ala Lunskienė. kuri Užimtumo tarnybos specialistų dėka rado širdžiai mielą užsiėmimą nepaisant visų iškilusių kliūčių.

A.Lunskienė ilgokai neturėjo darbo, o atoki gyvenamoji vieta reiškė, kad aplink susirasti darbdavių – sunkiai įgyvendinama misija. Sprendimas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje buvo pirmas žingsnis siekiant tikslo. Moteris baigė socialinio darbuotojo padėjėjo profesinio mokymo programą, o dabar džiaugiasi po dešimties metų vėl turinti nuolatinį darbą.

„Tiesą sakant, šis darbas yra nelengvas, bet jis man prie širdies. Patinka rūpintis pagyvenusiais žmonėmis, nes visą gyvenimą norėjau padėti kitiems. Anksčiau didžiausią dėmesį skyriau savo vaikams, bet jie susikūrė savo gyvenimą. Beliko tik daržai ir vištytės“, – kalbėjo pašnekovė.

Ala 1985 m. įgijo Augalų apsaugos agronomo profesiją, o pastarąjį kartą samdomą darbą dirbo 2012 m. Gyvenimas sukosi tik aplink kartu su vyru prižiūrimą ūkį. Karantino suvaržymai ir žiemos sezonas paskatino 56 metų moterį ieškoti naujų veiklos krypčių. Tačiau iš pradžių buvo nelengva.

„Neturiu vairuotojo pažymėjimo, o aplink namus – jokių galimybių įsidarbinti. Mane aptarnaujanti Užimtumo tarnybos specialistė Vilma buvo labai kantri ir galiausiai rado išeitį – pasiūlė prisijungti prie socialinio darbuotojo padėjėjų mokymosi grupės. Nedvejodama sutikau“, – pasakojo Ala.

Jos mokslams buvo skirtas finansavimas iš ES projekto „Pasinaudok galimybe“, skirto vyresnių nei 54-erių žmonių užimtumo didinimui, lėšų. Studijų metu buvo mokama stipendija ir kompensuojamos kelionės išlaidos.

2021-ųjų vasarą A.Lunskienė prisimena kaip vieną įdomiausių, bet kartu ir intensyviausių: „Dėmesio prašėsi ne tik kasdieniniai ūkio darbai, bet ir mokslai. Į Aukštaitijos profesinio rengimo centrą pirmą kartą ėjau baigusi 8 klases ir nelabai žinojau, ką veiksiu po to. Dabar turėjau didelę motyvaciją ir tikslą. Gal todėl puikiai sekėsi mokslai.“

Tiesa, net ir tapus kvalifikuota specialiste, darbo pasiūlymai neužgriuvo. Moteris stebuklų nesitikėjo, bet kantriai laukė ir tikėjo sėkme. Ir sulaukė. Netoliese namų esančiuose Balninkuose daugiafunkciam centrui „Kaimynystės namai“ prireikė socialinio darbuotojo padėjėjo. Įdarbinimo konsultantė Vilma Ilona Valiulienė pasiūlė Alai dalyvauti atrankoje.

„Kaimynystės namuose“ ji skiria individualų dėmesį senjorams: padeda jiems buityje, bendrauja, eina pasivaikščioti, palydi iki valgyklos.

„Jei ne specialistės rekomendacija, gal iki šiol laukčiau tinkamo darbo pasiūlymo. Ne viskas gyvenime pasikeičia per vieną dieną, bet patirtis ir kantrybė padėjo sulaukti tos dienos, kai vėl turiu darbą. Tiesiog stengiuosi, kad pagyvenę žmonės nesijaustų vieniši“, – įspūdžiais dalijosi moteris.

Dabar A.Lunskienė ruošiasi pavasario darbams ūkyje, lydima ištikimojo katino Pūkučio. O abejojantiems dėl galimybės keisti savo gyvenimą ir imtis mokslų vyresniame amžiuje, ji primena paprastą taisyklę: „Mokytis ir dirbti niekada ne vėlu! Kad tik sveikata leistų.“

ES projekto „Pasinaudok galimybe“ metu (nuo 2017 m. gruodžio iki vasario 28 d.) daugiau nei 7 tūkst. projekto dalyvių jau įgijo naujas kvalifikacijas bei kompetencijas.