Kū dėrb žmuons vės dėin? Žemaitėjs dārba rīnkas apžvalga

Tarptautėns gimtuoses kalbuos dėinuos pruoga tas svarbos dokumėnts pateikams žemaitėškā.

Istuorėškā žemaitē garsie darbštomo i atsakīngo puožiūrio i dārb, īpač žems ūkie i pramuons sektoriūs. Tudie ne veltou sakuoma, kad anėi – vėine darbščiausiu žmoniū Letuvuo.

Pavėiziekēm i duomens api nedārba līgi 2024 m. Iškārt matuos, kad Žemaitėjs regijuona rodėklē – laba įvairė. Vėdutins valstībes nedārba līgs tėn seik 8,8 pruoc., vo Žemaitėjs savivaldībies nedārba līgs bova va tuoks: Plūnges r. – 8,7 pruoc., Kretinguos r. – 7,5 pruoc., Palonguos r. – 7,8 pruoc., Telšiū r. – 8,3 pruoc., Mažėikiu r. – 9,7 pruoc., Akmēns r. – 10 pruoc., Šėlālės r. – 7,9 pruoc., Rėitave – 8,2 pruoc. Mažiaus nedarbs bova Skouda r. – 6,4 pruoc., vo didžiaus – Kēlmes r. – 10,9 pruoc.

Žemaitėjs dārba rīnka pasižīm žmuoniū aktīvomo i isitraukėmo. 2024 m. regijuone idārbīntu žmoniū skaičē – iškalbīnge: Plūnges r. – 2514, Kretinguos r. – 2542, Palonguo – 1418, Telšiū r. – 2692, Mažėikiu r. – 3930, Akmēnes r. – 1501, Skouda r. – 880, Šėlālės r. – 1228, Rėitave – 541, Kēlmes r. – 1582.

Žemaitėjs regijuona dārba rīnka pasižīm kelēs išskertenēs bruožās. Če žmuons poikē žėna, kap užpīldīt maitėnema sektuoriu. Mesuos gamība i anuos teikėmo vėsuo Letuvuo rūpens i Šėlalie daugiausē laisvū dārba vėitu īr užsiregistravus „Rivuona“, Mažėikiūs „Mažėikiu miesine", vo šaldīta prodokcėj i žovėis gaminēs rūpens i daugiausē laisvū dārba vėitu Plūngie registrou „Vičiūnu“ i „Plungės šalte“ īmuons.

Pėina pramuon, katruos gamėnama prodokcėj pāded užtikrīntė gerēsne savijāuta, rūpens „Kelms pėins", Telšiūs – „Žemaitėjs pėins" i Mažėikiu „Pėina žvaigžds". Vo je norėt tāpte tėkrās bulkieliu i pirāgu asās, laisvas vėitas siūla „Plūngs dounas kepinē".

Žemaitē  rūpens ne tik māista pramuone – stėngas užtikrīnte i poike turizma paslaugū kokībe i tas sektuorius čė tėkrā klest. Palonguo daugiausē laisvū dārba vėitu registrou īmonies „Sveikats ousts", „Palonguos lėns“, sveikātas cėntre „Energetiks", katruos teik puoėlse, sanatuorėjs paslāugas. Vāsars i atuostuogu sezuons pajūrie žemaitēm – pats darbīmets.

No, vo je norietumet sāva jiegas išbandīt gamībinie īmonie, Naujuojuo Akmenie duris vesumet atvērs „Akmens cemėnts“ – vėina ženomiausiu rajuona gamībiniu īmuoniu. Vo je norietomes sužinuot api bāldu gamība i susipažīnt su medienas perdėrbėmo iš artiau – ronka ištėis VMG gropes īmuones. Vo gal duomėn metāls? Plūngie ī isikūrus vėina didžiausiu kompāniju Euruopuo, gamėnunti vinis vėsū tipu medenems padieklāms i pakuotiems „Litnaglis“.

Vėins svarbiausiu ekonuominiu regijuona varikliu – „Orlen Lietova“. Ana ī didžiause naftuos perderbėma īmuon Baltėjs šalīs. „Orlen Lietova“ ne tik sutēik dārba tūkstontēm žmoniū, bet i prisīded pri regijuona ekonuomikas augėma, modernizoudama infrastruktūra i investoudama i naujs technoluogijs. Naftuos perdėrbėm gamīkla užtėkrėn tėik vėdāus, tėik užsienė rīnkuoms svarbiū degalū teikėma, vo anuos veikla glaudē ī susėjusi su transporto, logestiks i energetiks sektorēs.

Žemaitėjs dārba rīnka –  ivairiū pramuons šakū, žems ūkė i paslaugū sektuoriaus vėsoma, katra užtėkrėn ekonuomini regijuona stabilōma. Stepri pramonėne bāze, augos IT sektuorius i sezuoninē iššukē ruoda, ka žemaitē muok prisitaikīt i išlėkt konkurencīngi šiuolaikinie dārba rīnkuo.

Ką veikia žmonės visą dieną? Žemaitijos darbo rinkos apžvalga

Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga šis svarbus dokumentas pateikiamas  žemaitiškai (vertimas į lietuvių kalbą – apačioje).

Istoriškai žemaičiai garsėja darbštumu ir atsakingu požiūriu į darbą, ypač žemės ūkyje bei pramonės sektoriuose. Todėl ne veltui sakoma, kad jie – vieni darbščiausių žmonių Lietuvoje.

Pažvelkime į duomenis apie nedarbo lygį 2024 m.. Iškart matyti, kad Žemaitijos regiono rodikliai – labai įvairūs. Vidutinis šalies nedarbo lygis ten siekė 8,8 proc., o Žemaitijos savivaldybėse nedarbo lygis buvo štai toks: Plungės r. – 8,7 proc., Kretingos r. – 7,5 proc., Palangos r. – 7,8 proc., Telšių r. – 8,3 proc., Mažeikių r. – 9,7 proc., Akmenės r. – 10 proc., Šilalės r. – 7,9 proc., Rietave – 8,2 proc. Mažiausias nedarbas buvo Skuodo r. – 6,4 proc., o didžiausias – Kelmės r. – 10,9 proc.

Žemaitijos darbo rinka pasižymi žmonių aktyvumu ir įsitraukimu. 2024 m. regione įdarbintųjų žmonių skaičiai - iškalbingi: Plungės r. – 2514, Kretingos r. – 2542, Palangoje – 1418, Telšių r. – 2692, Mažeikių r. – 3930, Akmenės r. – 1501, Skuodo r. – 880, Šilalės r. – 1228, Rietave – 541, Kelmės r. – 1582.

Žemaitijos regiono darbo rinka pasižymi keletu išskirtinių bruožų. Čia žmonės puikiai žino, kaip užpildyti maitinimo sektorių. Mėsos gamyba ir jos tiekimu visoje Lietuvoje rūpinasi ir Šilalėje daugiausia laisvų darbo vietų yra užsiregistravusi „Rivona“, Mažeikiuose „Mažeikių mėsinė", tuo tarpu šaldyta produkcija ir žuvies gaminiais rūpinasi ir daugiausiai laisvų darbo vietų Plungėje registruoja įmonės „Vičiūnai“ ir „Plungės Šaltis“.

Pieno pramone, kurios gaminama produkcija padeda užtikrinti geresnę savijautą, rūpinasi „Kelmės pienas", Telšiuose esantys „Žemaitijos pienas" bei Mažeikių „Pieno žvaigždės". O jeigu norite tapti tikrais bandelių ir pyragų asais, laisvas vietas siūlo „Plungės duonos kepiniai".

Žemaičiai rūpinasi ne tik maisto pramone – stengiasi užtikrinti ir puikią turizmo paslaugų kokybę ir šis sektorius čia tikrai klesti. Palangoje daugiausiai laisvų darbo vietų registruojama įmonėse „Sveikatos uostas", „Palangos Linas“, sveikatos centre „Energetikas", kurios teikia poilsio, sanatorijos paslaugas. Vasaros ir atostogų sezonas pajūryje Žemaičiams – pats darbymetis.

Na, o jeigu norėtumėte savo jėgas išbandyti gamybinėje įmonėje, Naujojoje Akmenėje duris visada atvers „Akmenės cementas“ – viena žinomiausių rajono gamybinių įmonių. O jeigu norėtųsi sužinoti apie baldų gamybą ir susipažinti su medienos perdirbimu iš arčiau – ranką išties VMG grupės įmonės. O galbūt domina metalas? Plungėje įsikūrusi viena iš didžiausių kompanijų Europoje, gaminanti vinis visų tipų mediniams padėklams ir pakuotėms „Litnaglis“.

Vienas svarbiausių ekonominių regiono variklių – „Orlen Lietuva“. Tai didžiausia naftos perdirbimo įmonė Baltijos šalyse. „Orlen Lietuva“ ne tik suteikia darbo tūkstančiams žmonių, bet ir prisideda prie regiono ekonomikos augimo, modernizuodama infrastruktūrą ir investuodama į naujas technologijas. Naftos perdirbimo gamykla užtikrina tiek vidaus, tiek užsienio rinkoms svarbių degalų tiekimą, o jos veikla glaudžiai susijusi su transporto, logistikos ir energetikos sektoriais.

Žemaitijos darbo rinka – tai įvairių pramonės šakų, žemės ūkio ir paslaugų sektoriaus visuma, kuri užtikrina ekonominį regiono stabilumą. Stipri pramoninė bazė, augantis IT sektorius ir sezoniniai iššūkiai rodo, kad žemaičiai moka prisitaikyti ir išlikti konkurencingi šiuolaikinėje darbo rinkoje.