Reunjonui – lietuvių rekomendacijos, kaip didinti jaunimo užimtumą

Apie Reunjoną Lietuvoje žinoma nedaug, o šios salos Indijos vandenyne pavadinimas dažniau siejasi su egzotinėmis kelionėmis. Tačiau Europos Sąjungai (ES) priklausantis Prancūzijos regionas turi rimtų socialinių iššūkių, kuriuos spręsti padeda mūsų šalies Užimtumo tarnybos ekspertų patirtis ir patarimai.

Gerųjų praktikų pritaikymas Europoje – svarbiausias „Interreg Europe“ tarpregioninio bendradarbiavimo programos tikslas. Reunjono sala, skirtingai nei Europa, susiduria su kitokiais užimtumo didinimo iššūkiais.

Palyginti su ES, gimstamumas šioje saloje yra didelis, o jaunimas sudaro net 30 proc. gyventojų. Didelė dalis jų net nebaigia mokyklos, nors oficialiai mokslas privalomas jaunuoliams iki 18 metų. Be to, namuose bendraudami gimtąja kreolų kalba, mokytis ir susikalbėti darbe jie gali tik prancūziškai.

„Viena didžiausių problemų šalyje – politinis dualumas. Sala priklauso už tūkstančių kilometrų esančiai Prancūzijai, todėl joje gyvena žemyninės valdžios atstovai, kurie turi susitarti su vietoje išrinkta salos valdžia. Institucijų ir idėjų, kaip padėti jaunimui įsitvirtinti darbo rinkoje, yra daugybė. Bet bendradarbiavimo ir susitelkimo labai trūksta“, – pasakojo Užimtumo tarybos Tarptautinio skyriaus vedėja Indrė Laučienė.

Pietų pusrutulyje sukurta europinė civilizacija leidžia šalies gyventojams gerti iš čiaupo bėgantį vandenį, gauti Europoje įprastas paslaugas. Ir nors Reunjonas yra tik 63 km ilgio ir 45 km pločio, dėl aukštų kalnų keliauti labai sudėtinga. Išskirtinis reljefas apsunkina ne tik susisiekimą, bet ir švietimo, užimtumo prieinamumą.

Vulkaninės salos viduryje kalnų slėniuose gyvenančios bendruomenės jaučiasi savotiškai įkalintos, nes jas pasiekti galima tik pėsčiomis arba sraigtasparniu. Iki šiol apie 40 proc. Reunjono žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Didžioji dalis – sunkiai prieinamuose slėniuose.

Anot I.Laučienės, Lietuvoje plėtojama užimtumo reforma, profesinio orientavimo paslaugų patirtis galėtų būti išeitis šiam nutolusiam regionui.

„Prancūzijoje taikomi metodai ten neveikia. Teikiama daugybė paslaugų, bet dialogo trūksta, o koordinuojančios institucijos tiesiog nėra. Mūsų šalyje Užimtumo tarnyba vienija savivaldybėse veikiančias viešas ir privačias įstaigas. Taip sprendžiamos susisiekimo, socialinės paramos ir kitos problemos. Toks modelis puikiai tiktų ir užjūryje“, – sakė ji.

Chaotiška statistinės informacijos analizė taip pat trukdo sužinoti tikrąją darbo rinkos situaciją. Lietuvoje niekur nedirbantiems ir nesimokantiems jaunuoliams, užsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje, valstybės lėšomis apmokamas privalomasis sveikatos draudimas. Taip žinoma, koks realus jaunimo nedarbas egzistuoja. Reunjone dalis jaunų žmonių atsiduria sistemos užribyje.

„Egzistuoja ir tam tikra baimė, kad pradėję reformas, greit jas ir užbaigs. Panašu, kad politinė valdžia nesistengia užtikrinti programų tęstinumo. Aukščiausius postus užimantys pareigūnai mus išgirdo. Tikimės, kad ir įsiklausys“, – kalbėjo I.Laučienė.