Rygoje apžvelgta ES plėtra Baltijos šalyse

Europos Sąjungos plėtros 20-metis Baltijos šalyse neseniai paminėtas Rygoje. Daugiašalę konferenciją surengė Europos darbo institucija (ELA), bendradarbiaudama su Latvijos gerovės ministerija ir Valstybine užimtumo agentūra.

Konferencijoje pristatytos darbuotojų judėjimo laisvės ir galimybės patekti į Europos bendrąją rinką, kokią įtaką tai turėjo trims Baltijos šalims, su kokiais privalumais ir sunkumais jos susidūrė tapusios ES narėmis, supažindinta su darbo rinkos situacija Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje.

Renginyje Baltijos šalių EURES tinklo atstovai apžvelgė veiklos 20 metų informavimo ir komunikavimo rezultatus, sėkmės istorijas ir indėlį didinant užimtumo augimą ir darbo vietų kūrimą Baltijos šalyse ir ES.

Užimtumo tarnybos EURES nacionalinio koordinavimo skyriaus vedėja Agnė Peciukevičienė, konferencijoje pristačiusi mūsų šalies patirtį, teigė, jog tik Lietuvai įstojus į ES, šalies gyventojams atsirado didelės galimybės pasinaudoti laisvo asmenų judėjimo privalumais – keliauti ir dirbti kitose šalyse, išpildyti profesines ambicijas ir troškimus kitose darbo rinkose, pažinti europinę darbo kultūrą: „Savo ruožtu mums teko patirti daug iššūkių –  supažindinti mūsų šalies žmones su kitų šalių gyvenimu ir darbu, rengti Europos dienas, darbo muges, prisidėti prie socialinių apsaugos sistemų koordinavimo administruojant  nedarbo socialinio draudimo išmokos (NSDI) eksportą.“

Rygoje konferencijoje taip pat pristatytas Europos darbo institucijos (ELA) vaidmuo prisidedant prie sąžiningo darbo jėgos judumo ES, aptarti iššūkiai taikant ES darbuotojų komandiravimo taisykles ir nacionalinius įstatymus, prieigą prie informacijos, nuoseklios strategijos ir geresnio atsakingų institucijų bendradarbiavimo reikalavimus.

Renginyje dalyvavo Europos darbo institucijos (ELA) vykdomasis direktorius Cosmin Boiangiu ir Latvijos gerovės ministras Uldis Augulis, Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Baltijos šalių ministerijų ir nacionalinių institucijų atstovai, darbo mobilumo ekspertai ir socialiniai partneriai.

Lietuvos EURES komanda pernai daugiau nei 13 tūkst. Lietuvos gyventojų suteikė informaciją apie padėtį Europos šalių darbo rinkose, supažindino su Europos Sąjungos socialinėmis garantijomis, laisvo asmenų judėjimo klausimais. Darbdaviams padėta paskelbti daugiau nei 1,6 tūkst. laisvų darbo vietų – daugiausia jų Švedijoje, Norvegijoje, Vokietijoje ir Estijoje, Nyderlanduose, Suomijoje.

Nacionaliniu lygiu pernai organizuoti 72 informaciniai renginiai besidomintiems darbo paieška ES, EEE šalyse ir Šveicarijoje, grįžimo į Lietuvą galimybėmis, darbo mobilumo programomis, nedarbo socialinio draudimo išmokos eksportu, taip pat darbdaviams, ieškantiems trūkstamos darbo jėgos. Renginiuose  dalyvavo apie 3 tūkst. dalyvių.

Gegužės pradžioje Lietuvoje dirbo 12 tūkst. ES piliečių. 2012-2022 m. mišrios santuokos su kitų ES šalių piliečiais Lietuvoje sudarė 7,3 proc., Latvijoje – 1,9 proc., Estijoje – 2,1 proc.

Nuo 2004 m. programoje „Erasmus+“ dalyvavo beveik 65 tūkst. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų.

2004 m. gegužės 1 d. į Europos Sąjungą įstojo 10 šalių – tai Kipras, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija. Tai buvo didžiausia plėtra Sąjungos istorijoje, atnešusi į ES grupę šalių, kurių kiekviena turi savo unikalų indėlį ir istoriją.