Sezoniškumas Klaipėdos kraštą ir gelbėja, ir kelia iššūkių

Mažiausias registruotas nedarbas, didėjančios investicijos, sezoniškumas – tai išskirtiniai šio regiono bruožai. Šiandien minėdami visai Lietuvai svarbią Klaipėdos krašto dieną atidžiau pažvelgėme ir į kitas darbo rinkos aktualijas. Geriau viską suprasti mums padėjo Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė.

Kaip naujus metus pradeda Klaipėdos krašto Užimtumo tarnybos komanda?

Mūsų visų nuotaikos, manyčiau, labai panašios. Išgyvenome vieną sukrėtimą, pandemiją, ir dar vaduojamės iš jo pasekmių. Dabar turime kitą sukrėtimą – karą Ukrainoje. Ir nors šiuo metu sąlyginai pasyvesnis laikotarpis, iš nežinomybės kyla nerimas dėl ateities.

Susidaro įspūdis, kad jau nebemokame gyventi be didelių sukrėtimų, mums reikia stiprių dirgiklių iš išorės, kad pradėtume veikti. Nelengva, bet su tuo reikia susidoroti.

Tiesa, kad pajūrio darbo rinka veikia jūros ritmu? Koks jis?

Maždaug trečdalis mūsų departamento teritorijoje darbo ieškančių žmonių gyvena Klaipėdos mieste. Jeigu priskaičiuotume Palangos, Kretingos, Klaipėdos rajono darbo ieškančiuosius, matytume, kad 60–70 proc. jų gyvena arti jūros. Tai reiškia, kad, nepaisant mūsų pramonės sektoriaus, vienos iš stipriausių laisvosios ekonominės zonos ir pažangių projektų, didelė dalis gyventojų priklauso nuo kurorto sezonų.

Kitaip tariant, stipri ekonominė regiono pozicija gyventojams atveria didelių galimybių ir siūlo daug laisvų darbo vietų. Visgi sezoniškumas mums, organizacijai, siekiančiai tvaraus užimtumo ir priemonių efektyvumo, yra reikšmingas iššūkis.

Norėtųsi aktyviau kalbėtis su darbdaviais, kad jie vertintų taip trūkstamus darbuotojus ir, sezonui pasibaigus, kai nevykdo veiklų, sugalvotų alternatyvų, užuot atleidę žmones iš darbo.

Ar nepritrūksta laiko kokybiškesniam bendravimui su klientais, nes daugiausia dėmesio skiriama rodikliams įgyvendinti?

Taip, rodiklių vykdymas yra viena iš mūsų stiprybių. Juos gerai suprantame, mokame suskaičiuoti, žinome, kas juos lemia, kokių veiksmų turime imtis, kad jų pasiektume, turime stebėseną ir kontrolę.

Kita vertus, orientuotis tik į rodiklius – rizikinga. Mes dirbame ne dėl rodiklių, o dėl klientų. Kaip rodo praktika, daugelis žmonių istorijų netelpa į langelius „Excel“ programoje. Mes su klientu galime susidėlioti jo karjeros tikslą ir atitinkamai planuotis savo darbo rodiklius.

Manau, būdami pasiekę aukštą rodiklių suvokimo ir vykdymo lygį, dabar turėtume kelti paslaugų teikimo kokybę.

Kas naujo pernai pradėjusiame veikti Aukštos kvalifikacijos atrankų kompetencijų centre?

Laisvų darbo vietų ir žmonių, ieškančių aukštos kvalifikacijos darbo, yra tiek daug, kad šiuo metu veikiantis Aukštos kvalifikacijos atrankų kompetencijų centras jau yra gerokai per mažas.

Šio centro specialistai mūsų duomenų bazėje atranda nuostabių kandidatų įvairioms darbo pozicijoms – vadovų, inžinierių, duomenų analitikų, finansų ekspertų. Turime milžinišką potencialą plėsti šią veiklą ir tik nuo kitų regionų vadovų palaikymo šiais metais priklausys tolesnė šio centro plėtros sėkmė.

O kas motyvuoją jus pačią?

Kai žmonės imasi tikros lyderystės, kai yra natūralus supratimas komandoje veikti išvien, kai tų veiklų imamasi natūraliai, kai yra susikalbėjimas. Tai neapsakomai gali palengvinti visų kasdienybę ir sprendimų paieškas.

Atėjo laikas trinti ir ribas tarp klientų aptarnavimo skyrių. Jų uždarumas niekur nenuves, o kokybiško veikimo ateitis yra bendras darbas.