Tarnautojo karjera baigėsi, bet ji lieka: „Darbas tapo dar prasmingesnis“
Kai kurių tautiečių dūsavimai apie ilgėjantį pensinį amžių Užimtumo tarnybos darbuotojai Zitai Bartkienei kelia atlaidžią šypseną. Šį mėnesį 66 gimtadienį minėsianti klaipėdietė klientus aptarnauja jau 27 metus. Z.Bartkienė tai ketina daryti ir toliau: nesusidomėjusi galimybe ilsėtis ir gyventi iš valstybinės pensijos, ji lieka dirbti Užimtumo tarnyboje.
Paklausta, kodėl, pašnekovė žvaliu balsu išvardijo net keturias priežastis: „Man patinka kasdien eiti į darbą, bendrauti su kolegomis, nuolat tobulėti ir padėti kitiems. Laikas bėga, bet niekas nepasikeitė. Dabar jaučiuosi tokia pati kaip ir prieš 10 metų. Po darbo lieka laiko su šuniuku pasivaikščioti parke, o savaitgaliais – važinėti po pajūrį dviračiu, stebėti, kaip keičiasi gamta įvairiais metų laikais. Geru oru keliaujame į Rusnę, kur žvejoju su vyru. O jei lyja, imu knygą ar kryžiažodį į rankas.“
Aktyvaus ir įvairaus laisvalaikio Zitai netrūksta, bet darbas yra labai svarbus. Nuolatiniai seminarai, mokymai padeda tobulėti ir lengviau įgauti klientų pasitikėjimą. „Praverčia pedagoginė patirtis, bet būnu ir gydytoja, ir psichologė, ir karjeros konsultantė. Kiekvienas klientas ateina su skirtingais lūkesčiais. Vienam tereikia pasiūlyti darbą, o kitam didelį paslaugų spektrą. Tik bendras kliento ir mano požiūris padeda pasiekti geriausią rezultatą“, – kalbėjo pašnekovė.
Ar žmonės pasikeitė po pandemijos? Klaipėdietė tuo neabejoja: „Dabar daugelis pamiršo tokią savybę kaip nuolankumas. Jie jaučiasi padėties šeimininkai, neslepia arogancijos. Sprendimas – žmogiškas pokalbis, pristatyti įvairias paslaugas ir priemones. Ir svarbiausia – individualus požiūris į kiekvieną be išankstinių nuostatų.“
Darbuotoją giria vadovai, o klientai ir po kelių metų nepamiršta padėkoti už pagalbą. Kolegė atskleidė sėkmės receptą: „Patirtis ir meilė darbui yra pagrindinės priežastys. Džiaugiuosi, kad galiu prisidėti prie darbo netekusių žmonių gyvenimo pokyčių, o kiekvienas „ačiū“ ragina dirbti dar atsakingiau. Be to, kasdien be įtampos ateinu į darbą, kuriame vadovai kalbasi, pataria. Geras mikroklimatas man labai svarbu.“
Kai baigėsi valstybės tarnautojo karjera, klaipėdietė liko dirbti toliau: „Jaučiu, kad darbas dar prasmingesnis. Noriu įrodyti, kad galiu būti gera darbuotoja, dalintis patirtimi su jaunesniais kolegomis. Panašu, kad toks požiūris padėjo: rezultatai šiais metais daug geresni.“
Vyresnio amžiaus ilgalaikiai bedarbiai – ponios Zitos kasdienybė. „Pripažįstu, kad motyvuoti tokius žmones sudėtingiau. Bet galiu pasidalinti savo patirtimi ir kitų klientų sėkmės istorijomis. Visada pasakoju apie profesinio mokymo svarbą bet kokio amžiaus žmogui. Ši priemonė padeda grįžti į socialinį gyvenimą ir darbą. Daugelis patiki“, – pasakojo ji.
Z.Bartkienė kol kas neplanuoja palikti Užimtumo tarnybos. Bet paklausta, ką veiktų likusi be darbo, pripažino, jog gyvenimas pasisuktų 180 laipsnių kampu: „Reikia mokėti planuoti laiką tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. Neatsisakyčiau pomėgių, manau, kad ir naujų atrasčiau.“
